- gurgždėti
- 1 gurgždė́ti, gùrgžda, -ė́jo intr.
1. girgždėti; gergžti; čiužėti: Sniegas gùrgžda einant, važiuojant šalty J. Šlapias stiklas, pirštu trinant, gùrgžda Š. Kinktai, batai nauji gùrgžda J. Gerai išdirbtas kailis, rankose gniaužomas, gùrgžda Krkl. Nauji raitelių balnai visuomet gurgžda Jž. Tai švariai rūbai išmazgoti, net gùrgžda Trgn. Turbūt švariai rankas nuplovei, kad trinant gùrgžda Mžk. Rankos riešas gùrgžda Kp. Gerai ištrinkau galvą, plaukai net gurgžda Up. Skarelė gero šilko – gùrgžda Ds. Gurgžda kakta prakaituota (su delnu šluostoma) Šts. Krakmolas gùrgžda, terp pirštų trinamas Ob. Gùrgžda (grikši) dantyse Pc. Ji kalba ir jaučia, kaip keistai gurgžda jos balsas sp. Arklio sveiki viduriai gùrgžda Brs. Durys gùrgžda Kp. Po kojom gurgžda akmenėliai rš. Einant per samanotą pievą ar raistą, vanduo gurgžda Tvr. Vandens išpraustas žvirgždas gurgždėjo po kojomis rš. Čebatėliai mano ... ant kojelių gurgždėjo JV5. Užsisakiau gurgždančius batus P.Cvir. Gurgždanti vata yra brangesnė Šts. Upėje, gurgždėdamas per akmenis, plaukė vanduo rš.
gùrgždančiai adv.: Nusipėręs nusiploviau gùrgždančiai Skd.2. eiti, vykti gurgždant: Pirmadienį su bekonais gurgždės daug Skr. 3. prk. bartis, zurzėti, niurnėti: Toji senė gùrgžda ir gùrgžda Al. Tu nesiliausi, vis gùrgždi ir gùrgždi! Vlk. Susibarėm anądien, tai dar vis gurgžda Mrs. Nors kartą liaukis gurgždėt Lš. \ gurgždėti; įsigurgždėti; nugurgždėti; pragurgždėti
Dictionary of the Lithuanian Language.